Episodes

  • „Hubble“ teleskopo 35-metis kosmose ir nauja vakcina nuo tuberkuliozės
    Apr 28 2025
    Prieš 35-erius metus pakilęs į orbitą virš Žemės, „Hubble“ kosminis teleskopas atliko apie pusantro milijono stebėjimų. Išskirtinius vaizdus ir duomenis užfiksavęs teleskopas, manoma, dar gali veikti iki 2030 ar 2040 metų. Apie šio teleskopo svarbiausius darbus – pokalbis su astrofiziku Vidu Dobrovolsku.

    Vienas žymiausių pasaulyje imunologų Stefanas H. E. Kaufmannas kuria vakciną nuo tuberkuliozės, kuri apsaugotų ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Apie tai, kodėl reikia naujo skiepo nuo šios ligos ir apie su vakcinacija susijusius mitus – Elizabet Beržanskytės pasakojime.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    36 mins
  • Baisiųjų vilkų „atkūrimas“ ir kaip apgauti smegenis mokantis užsienio kalbų
    Apr 14 2025
    Amerikiečių bendrovė „Colossal Biosciences“ teigia sugrąžinusi išnykusią baisiųjų vilkų rūšį. Manoma, kad šie vilkai egzistavo prieš daugiau nei 10 tūkst. metų. Tačiau mokslininkai naujieną vertina nevienareikšmiškai – veikiausiai išveisti ne senovinės rūšies atstovai, o mišrūnai.

    Meluoti sau norint išmokti kažką naujo gali būti naudinga. Kodėl? Apie tai kalbamės antroje laidos dalyje su neuroedukologe, kalbų mokyklos suaugusiesiems įkūrėja Viktorija Raščiauskaite. Kaip apgauti savo smegenis ir išmokti naują kalbą arba kitokią informaciją? Išgirsite praktiškų patarimų.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    35 mins
  • Populiacinis biobankas: kaip anksčiau ir tiksliau diagnozuoti ligas?
    Apr 7 2025
    Vilniaus universitete atidarytas pirmasis šalyje Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas. Jis padės sužinoti daugiau apie žmonių genetinius polinkius į tam tikras ligas. Kaip – pasakoja biobanko vadovė dr. Giedrė Kvedaravičienė.

    Prieš 50 metų Bilas Geitsas ir Polas Alenas įkūrė bendrovę „Microsoft“. Dabar tai – viena vertingiausių kompanijų pasaulyje, ne tik gaminanti programinę įrangą, bet ir sparčiai besiiplečianti į naujas sritis, ypač – debesų kompiuteriją ir dirbtinio intelekto pasaulį.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    34 mins
  • Kaip Žemėje atsirado gyvybė ir jos paieškos kosmose
    Mar 31 2025
    Vaikystėje mokslininkas Victor Ambros domėjosi astronomija, netgi pats sukonstravo teleskopą. Tačiau vėliau netikėtai pasuko į mikropasaulį. Atradęs genus reguliuojančias molekules mikroRNR, pernai mokslininkas pelnė Nobelio premiją fiziologijos ar medicinos srityje. Su konferencijoje „The COINS“ viešėjusiu mokslininku pasikalbėjo Elizabet Beržanskytė.

    Dar vienas „The COINS“ konferencijoje apsilankęs tyrėjas – Italijos nacionalinio astrofizikos instituto astrobiologas ir planetų tyrinėtojas Giovanni Poggiali. Jis tyrinėja, kokį vaidmenį gyvybės atsiradime turi mineralai. Su mokslininku daugiau pakalbėjome apie jo darbus, taip pat – apie gyvybės atsiradimą Žemėje ir jos paieškas kosmose. Bei kodėl, jo manymu, dabar svarbiausia tyrinėti Marsą ir ledinius planetų palydovus.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    30 mins
  • Kaip nugaišusi antis atnešė „Šnobelio“ premiją ir kitos alternatyvos „Starlink“
    Mar 24 2025
    Prieš 30 metų biologas Kees Moeliker išgirdo stiprų trenksmą – į stiklinį pastatą, kuriame dirbo, atsitrenkė antis. Kas nutiko toliau, pakeitė jo gyvenimą. Ir pelnė vadinamąją „Šnobelio“ premiją, skirtą, kad būtų atkreiptas dėmesys į neįprastai ir šmaikščiai mąstančius mokslininkus.

    Dar laidoje apie alternatyvas „Starlink“ – ES kuria naują didelę programą „IRIS²“, kurios išskirtinumas – privataus sektoriaus įsitraukimas. Čia galėtų įsitraukti ir Lietuvos įmonės.

    Pabaigoje – pažintis su Lietuvos mokslo premijų laureatais; šįkart su KTU mokslininkais, tiriančiais organinius puslaidininkius.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    38 mins
  • Kišenėje telpančios inovacijos: kaip išmaniaisiais telefonais naudosimės ateityje?
    Mar 17 2025
    Telefonai šiais laikais yra ne tik susisiekimo priemonė – tai ir fotoaparatas, ir užrašinė, ir kompiuteris, ir pramoga. Išmaniųjų prietaisų gamintojai kasmet stengiasi nustebinti vis įdomesniais pasiūlymais – nuo sulankstomų ar permatomų ekranų iki galimybės įkrauti telefoną saulės energija. O kur dar dirbtinio intelekto galimybės! Kokias inovacijas kuria didieji gamintojai, kaip ieškoma, ko nori vartotojas, ir ko galime tikėtis ateityje? Laidoje tai apžvelgiame su technologijų ekspertais.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    37 mins
  • Kodėl Marsas raudonas ir kodėl nereikėtų gerti vandens iš plastikinių buteliukų
    Mar 3 2025
    Marsas neretai yra vadinamas „Raudonąja planeta“. Tačiau kas tiksliaii lemia, kad šis dangaus kūnas – rusvos spalvos? Regis, mokslininkai žino atsakymą, o pagrindinis tyrimo autorius - lietuvis, Brauno universiteto mokslininkas Adomas Valantinas.

    Mikroplastiko neišvengsime, tačiau galime mažinti jo kiekį kasdienybėje – mažinti plastikinių pakuočių, negerti vandens iš plastikinių buteliukų. Daugiau apie mikroplastiką pasakoja KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkės Violeta Kaunelienė ir Dalia Jankūnaitė.

    Lietuvos mokslo premija paskirta ir mokslininkams už pasiekimus išaiškinant vėžio ir kamieninių ląstelių biožymenis. Tai svarbus proveržis atpažįstant ligas ir vystant individualią, kiekvieno poreikiams pritaikytą mediciną. Apie tai – taip pat laidoje.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    34 mins
  • Holodomorą tyrinėjanti istorikė: karas pakeitė Ukrainos mokslininkų kasdienybę
    Feb 24 2025
    VU Istorijos fakultete šiandien dirbanti dr. Tetiana Boriak į Vilnių iš Kyjivo atvyko 2022 m., praėjus mėnesiui nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Kyjivo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto istorikė tyrinėja Holodomorą – siaubingus įvykius, apie kuriuos pati jaunystėje žinojo mažai, mokslininkė lygina su šiandieniniais Rusijos veiksmais siekiant pažaboti ukrainiečių tautą. Apie jos tyrimus ir Ukrainos mokslininkų iššūkius bei kasdienybę vykstant karui – pokalbis laidoje.

    Tęsiame pažintį ir su Lietuvos mokslo premijų laureatais. Humanitarinių mokslų srityje premija skirta istorikei Tamarai Bairašauskaitei už visuomenės ir imperijos 19-ame amžiuje tyrinėjimus.

    Ved. Karolina Panto
    Show more Show less
    28 mins
adbl_web_global_use_to_activate_webcro768_stickypopup