Episodes

  • Pagaliau mes jas matom? XX a. pr. Baltijos šalių fotografių paroda „Sidabro merginos“ NDG

    Pagaliau mes jas matom? XX a. pr. Baltijos šalių fotografių paroda „Sidabro merginos“ NDG
    Apr 19 2025
    LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje veikianti paroda „Sidabro merginos. Retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija“ pristato dvidešimt vienos fotografės, kurios XX a. pr. dirbo Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kūrinių rinkinį. Šeldos Puķītes, Agnės Narušytės ir Indreko Grigoro kuruotojoje ekspozicijoje tyrinėjamas fotografijos ir meno istorijoje pražiūrėtas moterų fotografių palikimas. Pasakojama apie kliūtis, kurias moterims teko įveikti, siekiant matomumo meno pasaulyje. Į šį palikimą paroda siūlo žiūrėti per veidrodžio atspindį – taip keldama klausimą, ar pagaliau mes jas matom? Apie tai, kiek parodoje sidabro, veidrodžių ir emancipacijos gestų, kalbamės su Lygių galimybių plėtros centro eksperte Margarita Jankauskaite ir fotografijos meno kritiku, kuratoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto docentu dr. Tomu Pabedinsku.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    Show more Show less
    50 mins
  • Tarptautinė parodų dinamika: nuo „Interviu su monstru“ iki dialogo su pasauliniu menu

    Tarptautinė parodų dinamika: nuo „Interviu su monstru“ iki dialogo su pasauliniu menu
    Apr 5 2025
    Atsispirdamos nuo kelių užsienio menininkių parodų – čekų menininkės Evos Kot'átkovos parodos „Interviu su monstru“ ir galerijoje „Drifts“ Vilniuje veikusios tarp Vilniaus ir Štutgarto gyvenančios vokiečių menininkės Saskios Fischer parodos „Sutemos“, apie tarptautinę parodų dinamiką Lietuvoje ir Baltijos regione kalbamės su internetinio žurnalo apie šiuolaikinį meną Baltijos šalyse „Echo Gone Wrong“ redaktore, kuratore, meno erdvės „Editorial“ bendraįkūrėja Vitalija Jasaite ir menotyrininkė, MO muziejaus pagrindinė kuratore Migle Survilaite. Kokius užsienio kūrėjus ir kuratorius pavyksta pasikviesti į Lietuvą? Apie ką kuria čia reziduojantys užsienio menininkai? Ar tikrai Kuršių nerijoje sukurti kūriniai yra vienas kito tęsiniai? Kaip mums sekasi megzti tartptautinius „networkus“ ir įsirašyti į globalią meno istoriją?

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    Show more Show less
    50 mins
  • Serapino ir Sosunovos parodos ŠMC: „pasidaryk pats“ kūne – skaitmeninė siela. II dalis

    Serapino ir Sosunovos parodos ŠMC: „pasidaryk pats“ kūne – skaitmeninė siela. II dalis
    Mar 22 2025
    Antrame dviejų laidų ciklo epizode toliau aptariame dvi Šiuolaikinio meno centre Vilniuje veikiančias parodas – Augusto Serapino parodą „Kūno kultūra“ ir Anastasios Sosunovos parodą „Fandomas“. Lyg pagal seną posakį nuo sveiko kūno pokalbyje judame sveikos sielos link, tačiau vis labiau aiškėja, kad dabartinis pasaulis šias posakio sąlygas keičia ir transformuoja. Kaip šias dvi parodas jungia kapitalizmo gijos? Kokia yra darbo ir poilsio sinergija? Kokį Edeno sodą žada „pasidaryk pats“ principą parduodantis prekybos centras ir jo įkūrėjo susikurtas dvasinis mokymas? Kas vienija religines, komercines ir meno bažnyčias? Į kokius interneto padebesius keliauja mūsų troškimai, paslaptys ir tiesos paieškos? Apie skaitmeninio pasaulio etnografiją ir neapčiuopiamą santykį su tikrove A. Sosunovos kūryboje pokalbį tęsiame su LNDM Nacionalinės dailės galerijos direktore, dailėtyrininke, parodų kuratore dr. Lolita Jablonskiene, o pokalbį papildo vizualumo ir kino tyrinėtojos, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės Natalijos Arlauskaitės įžvalgos apie neįmanomą tiesioginį žvilgsnį ir vaizdus, veikiančius kaip akių tatuiruotės.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    Show more Show less
    49 mins
  • A. Serapino ir A. Sosunovos parodos ŠMC: obsesyvios meno ir tikėjimo treniruotės. I dalis

    A. Serapino ir A. Sosunovos parodos ŠMC: obsesyvios meno ir tikėjimo treniruotės. I dalis
    Mar 8 2025
    Po įvairiapusiško atsinaujinimo Šiuolaikinio meno centras startuoja su stipriomis, drąsiai kuriančių ir aktyviai tarptautiniame meno lauke veikiančių Nepriklausomybės kartos menininkų solo parodomis. Augustas Serapinas didžiąją ŠMC salę pavertė tūkstančio kvadratinių metrų treniruoklių sale. Jų svarmenis čia atstoja gipsinių skulptūrų kopijos, kurias menininkas nuima nuo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos modelių, pieštų ir lipdytų dar jo paties mokyklos laikais. Ši fizinius, intelektinius ir akademinio piešimo raumenis treniruoti kviečianti gipsoteka kartu skatina diskutuoti apie meno edukaciją, kūno kultą, kopijavimą. Obsesyvaus vaizdų dauginimo, vartojimo, tikėjimo problematika analizuojama ir Anastasios Sosunovos parodoje „Fandomas“. Čia į pasaulį ir jo įtampas žvelgiama per „pasidaryk pats“ filosofiją, pažadus ir kontroversijas. Galbūt tokiu pat principu kūrėsi ir Lietuvos šiuolaikinio meno laukas? Apie dvi parodas ir jas supančius istorinius bei šiuolaikybės kontekstus kalbamės su Nacionalinės dailės galerijos direktore, dailėtyrininke, parodų kuratore dr. Lolita Jablonskiene.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    Show more Show less
    45 mins
  • „Stebimi: cenzūra Lietuvos mene XX–XXI amžiuje“ – paroda, kuriai pritrūko savicenzūros?

    „Stebimi: cenzūra Lietuvos mene XX–XXI amžiuje“ – paroda, kuriai pritrūko savicenzūros?
    Feb 22 2025
    Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikia aktuali, išsami ir ambicinga paroda „Stebimi: cenzūra Lietuvos mene XX–XXI amžiuje“. Parodos kuratoriai – skirtingų sričių profesionalai ir tyrėjai dr. Arūnas Streikus, dr. Rūta Stanevičiūtė, dr. Lina Kaminskaitė, dr. Goda Dapšytė-Šlektavičienė ir šviesaus atminimo dr. Ieva Pleikienė (1971–2024) – ekspozicijoje pristato, kokie kūriniai pastarąjį šimtmetį Lietuvos mene buvo tildyti, dangstyti ir braukyti; kas ėmėsi tokių draudimų ir ar visuomet cenzūra turi tik neigiamą konotaciją? Ką reiškia imtis tokios temos šiandien, kai vis dažniau turinio ribojimai gali būti naudingi ir saugumui, ir propagandai? Kaip pasakoti apie kūrinius ir projektus, kurie išpreparuoti cenzūros mechanizmų virsta nesiniais – galbūt nesančiais čia fiziškai, bet egzistuojančiais idėjų lygmenyje? Kokią skirtį galime nubrėžti tarp cenzūros ir politinio korektiškumo? Apie tai, kaip parodoje tvarkomasi su tankia medžiagos visove ir ar pačiai ekspozicijai netritrūko savicenzūros, kalbamės su dailės istorike ir kuratore Indre Urbelyte ir politikos antropologu dr. Arvydu Grišinu.
    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    Show more Show less
    54 mins
  • Verkėm, valgėm ledus, tikėjom pasakom. Paroda apie vaikystę vėlyvuoju sovietmečiu

    Verkėm, valgėm ledus, tikėjom pasakom. Paroda apie vaikystę vėlyvuoju sovietmečiu
    Feb 8 2025
    Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje – Kauno paveikslų galerijoje veikia paroda „Pasaka“. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“. Viena iš ekspozicinių salių skendi gelsvoje sapno šviesoje, o joje išrikiuotos lovelės primena apie neretai darželyje patirtą šiurkščią prievartą miegoti saldaus pietų miegelio. Vaikystė sovietmečiu – keistų paradoksų pilnas laikas, kai valgai ledus, bet į juos byra pamotės skriaudžiamos našlaitės Sigutės ašaros, kurias monumentaliame Kauno kavinės „Pasaka“ vitraže įamžino menininkė Filomena Ušinskaitė. Trikampiai legendinės kavinės vitražai parodoje tampa portalais į aną aštrių kampų laiką ir jo priminimus. Tai metas, kai kiemai klegėjo nuo žaidžiančių vaikų ir pavojingų jų žaidimų, kai žaislų daktaras rūpestingai gydė lėles ir meškinus, bet tikrose gimdyklose vaikai ir jų mamos tebuvo ideologinės sistemos prižiūrimi kūnai. Ši paroda – atminties ir refleksijos pratimas, parodantis jautrumo, empatijos, užuojautos, ryšio, atsparumo pažangą; klausiantis, kaip vaikiško nepaklusnumo pilni mažieji žmonės tilpo paklusnumo iš visų reikalaujančioje sistemoje, o kaip ją kartais griovė, to net nesuprasdami. Apie parodoje konstruojamą vaikystės pasakojimą kalbamės su meno kritike, tyrėja, parodų kuratore, menotyrininke dr. Linara Dovydaityte ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoju, istoriku, rašytoju dr. Zigmu Vitkumi.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    Show more Show less
    55 mins
  • Jei vilką legendoje nustelbtų medžiaga. Kaip nukalta paroda „Geležinis Vilnius“?

    Jei vilką legendoje nustelbtų medžiaga. Kaip nukalta paroda „Geležinis Vilnius“?
    Jan 25 2025
    O jei legendoje apie geležinį vilką dėmesį nuo vilko nukreiptume į geležį? Tokios optikos imasi kuratorė Jurgita Ludavičienė, konstruodama LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikiančią parodą „Geležinis Vilnius“. Geležis čia pristatoma kaip miestą ir meną kurti, o kartais griauti padedanti materija. Tačiau ar nėra taip, kad kitos dvi tame pačiame muziejuje veikiančios parodos – VII-oji tarptautinė šiuolaikinės juvelyrikos ir metalo meno bienalė „METALOfonas: Nepasakok man istorijų!“ ir šiuolaikinės juvelyrikos menininkės Eglės Čėjauskaitės-Gintalės paroda „Ujei“ – formuoja švelnų ir romantišką medžiagos pristatymą ir šioje ekspozicijoje? Apie miesto legendą, geležies amžių, medžiagos charakterį ir parodos temperatūrą kalbamės su filosofijos ir archelogijos sankirtas tyrinėjančiu Dominyku Barusevičiumi, kultūros istorike Rūta Miškinyte ir dailėtyrininku Tautvydu Petrausku.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    Show more Show less
    46 mins
  • Donato Jankausko-Duonio „Metų laikuose“ – trapus ir komiškas gyvenimo bei meno cikliškumas

    Donato Jankausko-Duonio „Metų laikuose“ – trapus ir komiškas gyvenimo bei meno cikliškumas
    Jan 11 2025
    Donato Jankausko-Duonio paroda „Metų laikai“ įrengta XVI amžių menančiuose požemiuose. Čia, nelyg klaidžiuose paleolito laikų urvuose, eksponuojami keisti, kažkur galbūt matyti objektai, masyvūs, savo prigimtinės medžiagos neišduodantys bareljefai, o ant jų – kone pirmykščiai piešinukai, stilizuoti šiandieninės kultūros motyvai ir menininko kūryboje pasikartojantis beždžionės atvaizdas. Vadinti tai paroda gana sunku, veikiau tai – grįžimas į primityvios žmonijos ištakas. Galbūt – menininko pokštas, parodant, kad šiuolaikinio meno parodas ir urvų piešinius skiria tik keliasdešimt tūkstančių metų, bet ne esminiai principai ar troškimai. Gali būti, kad visa evoliucija tėra nuolatinis praėjusio laiko „beždžioniavimas“, o menininkas tik parodo trapų ir komišką gyvenimo bei meno cikliškumą. Apie D. Jankausko-Duonio parodą, visus metus veiksiančią Lietuvos dailininkų sąjungos šiuolaikinio meno ir kultūros erdvėje „Medūza“, kalbamės su dailės kritiku, reklamos specialistu Jonu Valatkevičiumi ir menotyrininke, Šiuolaikinio meno centro kuratore Virginija Januškevičiūte.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    Show more Show less
    47 mins
adbl_web_global_use_to_activate_webcro768_stickypopup