Episodes

  • Įtikinęs tėvus parduoti karves, Andrius šeimos ūkį pavertė pluoštinių kanapių verslu
    Apr 27 2025
    „Žmonėms, perkantiems kanapių ar linų sėmenų aliejų, visada rekomenduoju ieškoti kuo trumpesnės tiekimo grandinės, o geriausia gaminį pirkti tiesiai iš ūkininko. Tik tuomet būsite tikri, kad gaunate šviežią, sandėlyje neužsistovėjusį, todėl maistingą produktą“, - sako kanapių ūkio Molėtų rajone įkūrėjas Andrius Šironas. Prieš dešimtmetį Andrius tapo vienu iš pirmųjų pluoštinių kanapių augintojų Lietuvoje. Ūkyje užaugęs Andrius visuomet norėjo likti gyventi kaime, tačiau užtruko apie dešimtmetį, kol įtikino tėvus parduoti karves ir gyventi vien iš kanapių auginimo ir jų perdirbimo.

    Andrius papasakojo apie pluoštinės kanapės kaip maistinės kultūros subtilybes, dalinosi įžvalgomis apie tvarų ūkininkavimą bei atskleidė, kaip jo šeimoje valgomos kanapių sėklos bei naudojamas aliejus. „Svarbiausia kanapių aliejaus nekaitinti, nes jame esantys nesotieji riebalai gali greitai oksiduotis ir virsti sveikatai nepalankiais“, - primena Andrius.


    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    Show more Show less
    24 mins
  • Laukinį maistą renginiams gaminanti Akvilė: mano parduotuvė yra miškas
    Apr 20 2025
    „Dauguma laukinių augalų maistine verte ženkliai lenkia maistą, kurį dabar galime rasti parduotuvėse“, – sako Akvilė Petniūnaitė, maistui gaminti naudojanti įvairiausius sezoninius laukinius augalus. Akvilė pažintį su laukiniais augalais pradėjo prieš 5 metus. Tuomet nemokėjusi nei sriubos išvirti Akvilė sutiko arčiau gamtos gyvenančius žmones ir po truputį pradėjo mokytis ne tik gaminti, bet ir maiste naudoti gamtoje randamas gėrybes - žoleles, pumpurus, šaknis. Dabar Akvilė, socialiniuose tinkluose žinoma kaip Laukiniška, tiekia maistą renginiams, jo pagrindas – laukiniai, sezoniniai augalai. „Pavyzdžiui, lazdynų pumpurai yra riešutų skonio, iš jų galima gaminti visokius kremus, o sudžiovintos dilgėlės turi stiprų žuvies skonį, jas galima naudoti gaminant kimčius“, – dalinasi Akvilė.
    Iš laukinių augalų Akvilė gamina troškinius, sriubas, padažus, kremus ir desertus. Pašnekovė papaskojo, ko šiuo metu galima ieškoti gamtoje ir ką iš to pasigaminti.

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    Show more Show less
    24 mins
  • Mėsos kokybė priklauso nuo galvijų gerovės: Kristina ir Arūnas puoselėja biodinaminį ūkį
    Apr 13 2025
    Biodinaminė žemdirbystė - ekologiškos žemdirbystės forma, kai siekiama sukurti subalansuotą ir savarankišką ūkį. Ūkininkaujant biodinamiškai gyvūnai, augalai, dirvožemis ir žmogus veikia kaip visuma, visos grandys priklauso viena nuo kitos. Pasitelkiami specialūs biodinaminiai preparatai, naudojamas ir specialus kalendorius, kur nurodomi tikslūs sėjos, derliaus nuėmimo bei kitų darbų laikai, remiantis mėnulio ir planetų ciklais. Lietuvoje toks ūkininkavimo būdas taip pat populiarėja, o vienas didžiausių biodinaminių ūkių mūsų šalyje - Kristinos ir Arūno Martinėlių ūkis.

    Martinėliai atskleidė ne tik biodinamiškai auginamos jautienos auginimo subtilybes, bet ir skirtingai auginamų galvijų mėsos skirtumus bei darnaus ūkininkavo metodų įtaką maisto kokybei ir skoniui.

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.
    Show more Show less
    23 mins
  • Jurgos kolekcijoje – 70 lietuviškų pomidorų veislių: išsaugoti paveldą – mano pašaukimas
    Apr 6 2025
    Pirmieji pomidorai Lietuvoje pradėti auginti dar XVIIIa., tačiau išpopuliarėjo daug vėliau, o prie jų išpopuliarinimo labai prisidėjo pirmoji ponia Sofija Smetonienė.

    Šiais laikai pomidorų veislių tiek daug, kad sunku nuspėti, kokius pomidorus anuomet valgė pirmoji ponia. Senąsias pomidorų veisles auginti Lietuvoje vis dar nėra labai populiaru, o jų išsaugojimu rūpinasi daugiausiai privatūs sėklų kolekcininkai. Jurgitą Grigaitę daug kas vidina pomidorų kolekcininke, jos kataloge - daugiau nei 70 paveldinių, iš močiučių perimtų, Lietuvoje nuo seno augintų veislių.

    Seniausiai, iš kartos į kartą perduotai lietuviškų pomidorų veislei - šimtas metų. Pomidorų sėklų Jurgita turi visokių: nuo balkone puikiai augančių „dwarf“, iki nesustabdomo augimo ir iki 5 metrų išsikerojančių milžinų.

    Ką galime laikyti paveldine daržovių veisle? Kuo viena pomidorų veislė skiriasi nuo kitos? Kokie auginimo metodai šiai daržovei suteikia geriausią skonį? Kaip skirtingi pomidorai gali ir turi būti valgomi? Apie visa tai - pokalbyje su lietuviškų paveldinių pomidorų veislių kolekcininke Jurgita Grigaite.


    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    Show more Show less
    25 mins
  • Vertikalų ūkį įkūręs Martynas: stebuklas, kai kieta saulėgrąža skyla į žalią daigą
    Mar 30 2025
    Kadangi pavasarį mums paprastai trūksta vitaminų ir mineralų, nusprendėme paieškoti lengviausių būdų jų gauti. Šios lėto maisto kultūros kelionės metu leidomės į pusrūsį Antakalnio mikrorajone Vilniuje, kur patekome į vertikalų ūkį. Čia auginami mikrožalumynai - jauni, vos pirmą lapelį išauginę daržovių ūgliai.

    Ūkio įkūrėjas Martynas Adomaitis pasakojo, jog turėjo parduoti motociklą ir garažą tam, kad šis ūkis mieste atsirastų. Su Martynu kalbėjome apie mikrožalumynų auginimo subtilybes, o pabaigoje išgirdome ir tris receptus, kuriais galime paįvairinti kasdienę savo mitybą.

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    Show more Show less
    24 mins
  • Korėjietiški kimčiai užkariauja lietuvių širdis: surengtos geriausio kimchi varžybos
    Mar 23 2025
    Kimčiai - korejietiškas daržovių rauginimo būdas, užkariavęs lietuvių širdis. Meistriškumo reikalaujantis patiekalas taip išpopuliarėjo, kad Vilniaus Halės turguje buvo surengtos pirmosios Lietuvoje geriausių kimčių varžybos. Varžybos sulaukė daugiau nei dvidešimties dalyvių iš visos Lietuvos ir net užsienio. Varžybų organizatoriai - gastrobaro Chaosai savininkas Mindaugas Karosas ir menininkė Aušra Konrad tokio susidomėjimo visai nesitikėjo ir tikina, kad renginio metu pagaliau pamatėme, kokia nuostabi kimčių mėgėjų bendruomenė yra Lietuvoje. „Galvojome, kad varžybose dalyvausime dviese, o finale dalyvius vos sutalpinome. Šiuos žmones aš matau gatvėje ir nė nenumaniau, kad jie - kimčių mėgėjai“, - sako varžybų organizatorius Mindaugas Karosas.

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    Show more Show less
    24 mins
  • Skriaustume save, jei pavasarį negertume sulos: žolininkas primena apie šio gėrimo naudą
    Mar 16 2025
    „Sula - tai gyvasis vanduo, neturėjęs sąlyčio su jokiais metaliniais vamzdžiais. Dabar pats metas jos gerti į valias ir stiprinti po žiemos nusilpusį organizmą”, - sako žinomas žolininkas Ramūnas Daugelavičius. Su Ramūnu susitikome prie jo sodybos Anykščių rajone, kur kartu keliavome leisti beržų ir klevų sulos. Ramūnas išdavė, jog klevų sulą leisti galima pradėti kai aplink kamieną pradeda tirpti sniegas, o dienos truputį sušyla. Nors klevų sulos sezonas jau į pabaigą, tuojau šis gyvasis vanduo pradės bėgti ir iš beržų. Žolininkas pataria klevų sulą suvartoti iš karto, o štai beržų sula - tinkama laikyti ilgiau ir gerti vasarą.
    Nuo seno žmogui sula buvo ne tik svarbus pavasario gėrimas dėl jos maistingumo, bet turėjo vietą ir mitiniame pasaulėvaizdyje. Laidoje išgirsite ir ištraukas iš kelių knygų: apie sulą ir jos mitologines prasmes rašoma senuosiuose indėnų pasakojimuose, knygoje „Stumbražolių pynimai”, o garsioji lietuvių žolininkė Eugenija Šimkūnaitė smulkiai aprašo ir sulos medicinines savybes.
    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    Show more Show less
    23 mins
  • Lietuviai šaknų ir gilių kavas gerdavo nuo seno – Viktorija siekia šią tradiciją atkurti
    Mar 9 2025
    „Lietuvoje kava pradėta gerti XVIII- XIX amžiuje, tačiau nuo seno populiariausios buvo šaknų kavos,”- sako istorikė Viktorija Gorbatenko. Šiais laikais esame nusiteikę įvairius skrudintų šaknų bei sėklų gėrimus, kurie nėra gaminami iš kavos pupelių, vadinti kavos pakaitalu. Dar gajus atsiminimas iš sovietmečio, kai į kavą buvo maišomi cikorijos šaknų milteliai - tik tam, kad sumažinti šio gėrimo kainą. Tačiau galbūt skrudinti gėrimai, turintys savitą skonį, aromatą bei gausybę įvairių maistinių medžiagų, nusipelno vietos lentynoje šalia tradicinės kavos?
    „Bioarcheologiniai duomenys rodo, kad mūsų kraštuose žmonės nuo seno labai intensyviai vartojo laukines šaknis - varnalėšas, kiaulpienes, taip pat ir giles, nes jos - ypatingai maistingos,”– pasakoja istorikė, „Dvaro Kavų“ įkūrėja Viktorija Gorbatenko. Su pašnekove aptarėme gilių, morkų, miežių, kiaulpienių, varnalėšų kavų praeitį: kaip ir kodėl jie buvo vartojami seniau. Sužinojome apie šių gėrimų išskirtinumą bei maistines savybes. Bei išgirdome, kodėl šios netradicinės kavos nuo seno buvo vartojamos mūsų kraštuose.

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    Show more Show less
    25 mins
adbl_web_global_use_to_activate_webcro768_stickypopup